pralošinėti

1 pralošinė́ti iter. 1 pralošti 2: Vargingiausieji pralošinėjo vieni kitiems savo varinius skatikus rš. Valstiečius pardavinėjo kaip gyvulius, mainė į arklius ir šunis, pralošinėjo kortomis sp. | refl.: Neturėdamas nė cento, žiūri, kaip kiti prasilošinėja rš. \ lošinėti; aplošinėti; pralošinėti